Molekulinio vandenilio nauda organizmui
Mokslo įrodyta, kad laisvieji radikalai gali padaryti didžiulę žalą organizmui. Laisvųjų radikalų perteklius – pagrindinis žmogaus organizmui daromas neigiamas aplinkos poveikis – oksidacija. Per didelis laisvųjų radikalų kiekis sukelia oksidacinį stresą, silpnina žmogaus imunitetą. Aplinkoje yra daug galimų laisvųjų radikalų šaltinių, įskaitant cigarečių dūmus, oro taršą, saulės spindulius, pramonines chemines medžiagas, pesticidus ir kt. Problema kyla, kai jų organizme susikaupia per daug ir sukeliamas oksidacinis stresas. Todėl, norint išlaikyti gerą būklę, svarbu užtikrinti, kad organizme būtų pakankamai antioksidantų, kurie geba šiuos radikalus neutralizuoti.
Magnis
Padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą, raumenų funkciją, energijos apykaitą bei padeda mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį.
Taurinas
Padeda palaikyti normalią energijos apykaitą ir padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos.
Aukštos kokybės formulė neturinti pagrindinių alergenų
Kiekvienoje kapsulėje yra kruopščiai atrinktų ingredientų derinys, be dažniausias alergijas sukeliančių medžiagų, tokių kaip glitimas, pieno produktai, sojos ir riešutai. Šis papildas gaminamas pagal HACCP standartus, užtikrinant aukščiausią kokybę ir saugumą.
Trijose tabletėse yra: |
RMV*, % |
|
Magnio | 57mg | 15 |
Vandenilio | 22,5mg | ** |
Taurino | 45mg | ** |
* - referencinė maistinė vertė (RMV)
** - referencinė maistinė vertė nenustatyta.
Grynasis kiekis: 30g. 60 tablečių.
Atsiliepimai
Pradėjau naudoti shilajit, pastebėjau padidėjusį energijos lygį ir geresnę savijautą, tikrai rekomenduoju!!!
Tomas
Teko išbandyti nemažai hiulurono papildų, bet jūsų man patiko labiausiai : )
Eglė
Džiugu kad tokie produktai pasirodo ir Lietuvoje. Molekulinio vandenilio tabletės daro stebuklus, ačiū!
Algirdas
1766m. - atradimas
Molekulinį vandenilį kaip atskirą medžiagą pirmą kartą atrado britų mokslininkas Henry Cavendish. Jis apibūdino jį kaip „degų orą“, kai pastebėjo, kad jis dega, sudarydamas vandenį kaip šalutinį produktą. Šis atradimas padėjo pagrindą suprasti vandenilį kaip pagrindinį cheminį elementą. 1783 m. prancūzų chemikas Antoine'as Lavoisier patvirtino, kad vanduo susideda iš vandenilio ir deguonies, toliau apibrėždamas vandenilio savybes ir prigimtį. Tačiau šiuo metu nebuvo žinoma apie galimą vandenilio biologinį ar terapinį poveikį.
1900-ieji – pirmieji medicininiai ir biologiniai tyrimai
Molekulinis vandenilis pirmiausia buvo tiriamas dėl jo cheminių savybių ir pramoninio pritaikymo. Medicinoje jis pirmą kartą buvo svarstomas giliavandenio nardymo kontekste. Dėl mažo molekulinio dydžio ir inertiškumo jis buvo naudojamas kaip komponentas narams skirtuose dujų mišiniuose, siekiant išvengti dekompresinės ligos.
1975 m. – antioksidacinio poveikio tyrimai
Žurnale „Science“ paskelbtas svarbus M. Dole, F. R. Wilson ir W. P. Fife tyrimas buvo pirmasis didelis vandenilio gydomųjų savybių atradimas. Tyrimas parodė, kad molekulinis vandenilis gali selektyviai sumažinti oksidacinį stresą melanomos turinčiose pelėse, kai jis vartojamas aukšto slėgio aplinkoje. Šis atradimas buvo reikšmingas, bet ne iš karto peraugo į platesnį terapinį naudojimą ar papildų gaminimą.
2000-ieji – susidomėjimo atgimimas ir atnaujinti tyrimai
2007m. šiuolaikinė vandenilio terapijos era prasidėjo nuo daktaro Shigeo Ohta ir jo komandos tyrimo, paskelbto Nature Medicine. Tyrimas parodė, kad molekulinis vandenilis gali veikti kaip terapinis antioksidantas, selektyviai neutralizuojantis kenksmingas reaktyviąsias deguonies rūšis, pvz., hidroksilo radikalus, nepaveikdamas naudingų radikalų. Šis atradimas vėl sukėlė mokslinį susidomėjimą ir paskatino vandenilio biologinio ir terapinio potencialo tyrimų bangą.
2010-ųjų pradžia – vandenilio papildų kūrimas
Po daktaro Ohtos tyrimo buvo sukurti įvairūs molekulinio vandenilio vartojimo metodai, įskaitant vandeniliu praturtintą vandenį, inhaliacinę terapiją ir vandenilio tabletes ar kapsules. Vandenilis buvo pradėtas naudoti kaip maisto papildas. 2010 m. atsirado pirmieji komerciniai vandens produktai, kuriuose gausu vandenilio, visų pirma Japonijoje ir Pietų Korėjoje, kur vandenilio terapija įgijo didelį populiarumą. Įmonės sukūrė prietaisus, skirtus sumaišyti vandenį su vandenilio dujomis, taip pat nešiojamus vandenilio generatorius ir tabletes, kurios išskiria vandenilį, kai ištirpsta vandenyje.
2010-ieji – didėjantis populiarumas ir tyrimų pripažinimas
Tyrimai parodė, kad vandenilis gali sumažinti uždegimą, pagerinti mitochondrijų funkciją, apsaugoti nuo neurodegeneracinių ligų ir palaikyti širdies ir kraujagyslių sveikatą. Klinikiniai tyrimai ištyrė potencialų vandenilio panaudojimą esant įvairioms ligoms, tokioms kaip metabolinis sindromas, diabetas, Parkinsono liga ir sportiniai rezultatai. Vandenilio inhaliacinė terapija taip pat buvo ištirta dėl jos potencialo sumažinti išemijos ir reperfuzijos sužalojimų žalą, todėl jis yra perspektyvus kandidatas gydant tokias ligas kaip insultas ir širdies priepuolis.
2010-ųjų pabaiga – visuotinis priėmimas ir platėjantis pritaikymas
Vandenilio papildai tapo plačiau prieinami pasaulinėse rinkose, o vandenilio turintis vanduo, tabletės ir inhaliaciniai prietaisai tapo patrauklesni sveikatingumo bendruomenėms. Rinkodara akcentavo vandenilio, kaip galingo antioksidanto, naudą, jo gebėjimą sumažinti oksidacinį stresą ir uždegimą bei jo saugumo profilį. 2017 m. Japonijoje įvyko pirmoji tarptautinė vandenilio medicinos konferencija, kurioje mokslininkai, medicinos specialistai ir pramonės lyderiai aptarė naujausias vandenilio terapijos išvadas ir būsimas kryptis.
2020-ieji – nuolatiniai tyrimai ir rinkos plėtra
Molekulinis vandenilis tapo populiariu papildu ieškantiems natūralių sprendimų, kaip sumažinti oksidacinį stresą, pagerinti atsistatymą ir skatinti bendrą sveikatingumą. Vykdomi tyrimai yra orientuoti į jo veikimo mechanizmus, ilgalaikį saugumą ir galimą naudą konkrečiomis ligoms, pavyzdžiui, vėžiui, autoimuninėmis ligoms ir psichikos sveikatos sutrikimams. Vandenilio naudojimas sportinėje mityboje taip pat išaugo – sportininkai naudoja vandenį, kuriame gausu vandenilio, kad pagerintų ištvermę, sumažintų raumenų nuovargį ir paspartintų atsistatymą.